Lygių studijų tyrimas Anglijoje. Pirmoji savaitė
Šią savaitę Šiaurės Anglijos Šefildo Halamo (Sheffield Hallam university) universitete pradėtos pavasario semestro studijos. Kartu su dar 28 000 tūkst. šio universiteto studentų tarptautinių studijų patirties semiasi ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė.
Pagal Erazmus mainų programą į Angliją išvykusi Vilniaus universiteto socialinio darbo pirmo kurso magistrantė R. Ruolytė ne tik studijuoja, bet ir įgyvendina iniciatyvą praktiškai patikrinti, kaip lygių ir prieinamų studijų modelis įgyvendinamas Anglijoje. Pristatome pirmąsias LSS socialinės integracijos koordinatorės įžvalgas.
Universiteto požiūris: negalia - socialinis “produktas”
Šefildo Halamo universitetas - vienas moderniausių visoje Jungtinėje karalystėje. Lygių studijų organizavimo procese vadovaujamasi socialiniu požiūriu į negalią, ją suprantant ne kaip savaime atsiradusį reiškinį, o kaip socialiai sukurtą, perimtą iš aplinkos.
“Universitetas prisiima atsakomybę identifikuoti barjerus ir kliūtis, trukdančias žmonėms vienodomis sąlygomis siekti aukštojo išsilavinimo. Įdomu tai, kad kliūtys šalinamos pakankamai novatoriškais būdais: studentai su negalia drąsinami atskleisti savo negalią, pastebėti save iš šalies ir aktyviai bendradarbiauti kuriant visiems naudingą studijų modelį”, - teigia R. Ruolytė.
Universitete praktiškai įgyvendinami aktyvios integracijos ir lygių galimybių principai. Įvertinamas individualių studijų ir mokymosi pagalbos poreikis, atliekama reikalingos techninės pagalbos atranka, teikiama finansinė parama. Studentai konsultuojami stojimo klausimais, pagal poreikį tikrinamas fizinis ir psichologinis pasirengimas studijoms. Jei remiantis patikros rezultatais nustatomas individualių studijų plano poreikis, sudaromas individualaus mokymosi kontraktas.
Tokia sistema sudaro sąlygas aukštojo mokslo žinių siekti ir labai skirtingiems žmonėms. “Fakultetų kavinėse galima sutikti skirtingų tautybių, rasių, amžiaus žmonių. Regis, čia bendrą kalbą randa ir devyniolikmečiai, ir penktą dešimtį perkopę studentai”, - pastebi R. Ruolytė.
Investicijos matomos plika akimi
Per pastaruosius 10 metų Šefildo Halamo universiteto fizinei aplinkai pritaikyti ir studijų infrastruktūrai modernizuoti skirta daugiau nei 81 mln. svarų. Didžioji lėšų dalis teko pastatams ir mokymosi priemonėms.
Daugiausia studentų pritraukiantys universiteto centrai atnaujinti iš esmės. Visuose fakultetuose harmoningai derinamos studentams su negalia orientuotis padedančios spalvos: oranžinė, žalsva, melsva, raudona.
Patekti į universiteto pastatus galima specialiais takais. Įrengtuose liftuose regėjimo negalią turintiems studentams informacija pateikta Brailio rašmenimis.
Atviras miestas
Šefilde studijuoja apie pusė šimto tūkstančių studentų. Nedideliame mieste veikia du universitetai, kurių pagrindiniai fakultetai sutelkti centre.
2005 m. žaliausio Europos miesto titulą pelnęs Šefildas traukia ne tik žaliaisiais plotais, tačiau ir protingai pritaikyta aplinka. Prie parduotuvių įrengti specialūs takai judėjimo negalią turintiems, informaciniuose stenduose specialia technika nurodoma, kur yra pritaikyti tualetai, kita reikalinga informacija. Daugelyje pastatų įrengtos automatinės durys.
Mieste 24 val. per parą veikia multifunkciniai žinių ir technologijų centrai. Juose įrengtos modernios bibliotekos, laisvalaikio ir kultūros erdvės.
Šefildas atviras ne tik aplinka, bet ir miesto bendruomenės pasaulėžiūra. Prie studentų iš įvairių šalių pratę miestelėnai noriai paaiškina, kaip rasti vieną ar kitą įstaigą, pastatą ir net patys palydi.
“Malonų įspūdį paliko tai, kad parduotuvėse ar net autobuse čia atsisveikinama sakant ,,Ačiū, mieloji/asis”, “Viso geriausio brangioji/usis”, - pasakoja R. Ruolytė.
Pažinties su Šefildo Halamo universitetu ir čia įgyvendinamu lygių studijų modeliu tęsinys - antrosios savaitės R. Ruolytės įžvalgose.
Informacija paimta: www.lss.lt