VU SA programa "Studentams su negalia"

VU studentams su negalia

Studentams su negalia — Sun, 23 Nov 2008 20:11:54 +0000

Vėluojanti parama studentams su negalia

Studentams su negalia — Wed, 07 Mar 2007 19:40:37 +0000

Vilniaus universitetas paraiškas Neįgaliųjų reikalų departamentui dėl paramos pateikė vasario 27 d., tad departamentas nespėjo laiku pervesti lėšas.

Taigi kovo 25-27 dienomis turėtų būti pervesta finansinė parama studentams su negalia iš karto už du mėnesius (vasarį ir kovą).

Lygių studijų tyrimas Anglijoje. Pirmoji savaitė

drusiag — Thu, 01 Feb 2007 18:44:20 +0000

Šią savaitę Šiaurės Anglijos Šefildo Halamo (Sheffield Hallam university) universitete pradėtos pavasario semestro studijos. Kartu su dar 28 000 tūkst. šio universiteto studentų tarptautinių studijų patirties semiasi ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė.

Pagal Erazmus mainų programą į Angliją išvykusi Vilniaus universiteto socialinio darbo pirmo kurso magistrantė R. Ruolytė ne tik studijuoja, bet ir įgyvendina iniciatyvą praktiškai patikrinti, kaip lygių ir prieinamų studijų modelis įgyvendinamas Anglijoje. Pristatome pirmąsias LSS socialinės integracijos koordinatorės įžvalgas.

Universiteto požiūris: negalia - socialinis “produktas”

Šefildo Halamo universitetas - vienas moderniausių visoje Jungtinėje karalystėje. Lygių studijų organizavimo procese vadovaujamasi socialiniu požiūriu į negalią, ją suprantant ne kaip savaime atsiradusį reiškinį, o kaip socialiai sukurtą, perimtą iš aplinkos.

“Universitetas prisiima atsakomybę identifikuoti barjerus ir kliūtis, trukdančias žmonėms vienodomis sąlygomis siekti aukštojo išsilavinimo. Įdomu tai, kad kliūtys šalinamos pakankamai novatoriškais būdais: studentai su negalia drąsinami atskleisti savo negalią, pastebėti save iš šalies ir aktyviai bendradarbiauti kuriant visiems naudingą studijų modelį”, - teigia R. Ruolytė.

Universitete praktiškai įgyvendinami aktyvios integracijos ir lygių galimybių principai. Įvertinamas individualių studijų ir mokymosi pagalbos poreikis, atliekama reikalingos techninės pagalbos atranka, teikiama finansinė parama. Studentai konsultuojami stojimo klausimais, pagal poreikį tikrinamas fizinis ir psichologinis pasirengimas studijoms. Jei remiantis patikros rezultatais nustatomas individualių studijų plano poreikis, sudaromas individualaus mokymosi kontraktas.

Tokia sistema sudaro sąlygas aukštojo mokslo žinių siekti ir labai skirtingiems žmonėms. “Fakultetų kavinėse galima sutikti skirtingų tautybių, rasių, amžiaus žmonių. Regis, čia bendrą kalbą randa ir devyniolikmečiai, ir penktą dešimtį perkopę studentai”, - pastebi R. Ruolytė.

Investicijos matomos plika akimi

Per pastaruosius 10 metų Šefildo Halamo universiteto fizinei aplinkai pritaikyti ir studijų infrastruktūrai modernizuoti skirta daugiau nei 81 mln. svarų. Didžioji lėšų dalis teko pastatams ir mokymosi priemonėms.

Daugiausia studentų pritraukiantys universiteto centrai atnaujinti iš esmės. Visuose fakultetuose harmoningai derinamos studentams su negalia orientuotis padedančios spalvos: oranžinė, žalsva, melsva, raudona.

Patekti į universiteto pastatus galima specialiais takais. Įrengtuose liftuose regėjimo negalią turintiems studentams informacija pateikta Brailio rašmenimis.

Atviras miestas

Šefilde studijuoja apie pusė šimto tūkstančių studentų. Nedideliame mieste veikia du universitetai, kurių pagrindiniai fakultetai sutelkti centre.

2005 m. žaliausio Europos miesto titulą pelnęs Šefildas traukia ne tik žaliaisiais plotais, tačiau ir protingai pritaikyta aplinka. Prie parduotuvių įrengti specialūs takai judėjimo negalią turintiems, informaciniuose stenduose specialia technika nurodoma, kur yra pritaikyti tualetai, kita reikalinga informacija. Daugelyje pastatų įrengtos automatinės durys.

Mieste 24 val. per parą veikia multifunkciniai žinių ir technologijų centrai. Juose įrengtos modernios bibliotekos, laisvalaikio ir kultūros erdvės.

Šefildas atviras ne tik aplinka, bet ir miesto bendruomenės pasaulėžiūra. Prie studentų iš įvairių šalių pratę miestelėnai noriai paaiškina, kaip rasti vieną ar kitą įstaigą, pastatą ir net patys palydi.

“Malonų įspūdį paliko tai, kad parduotuvėse ar net autobuse čia atsisveikinama sakant ,,Ačiū, mieloji/asis”, “Viso geriausio brangioji/usis”, - pasakoja R. Ruolytė.

Pažinties su Šefildo Halamo universitetu ir čia įgyvendinamu lygių studijų modeliu tęsinys - antrosios savaitės R. Ruolytės įžvalgose.

Informacija paimta: www.lss.lt

Parama neįgaliesiems, įsisteigiantiems darbo vietą

drusiag — Sun, 14 Jan 2007 15:16:42 +0000

Per pusmetį, kai įsigaliojo 2006 metų rugpjūčio 1 dieną priimtas naujasis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas, vis daugiau neįgaliųjų naudojasi galimybe susikurti sau darbo vietą.
Teritorinė darbo birža pagal šį įstatymą gali skirti iki 35 tūkst. litų paramą neįgaliajam, ketinančiam pradėti savo verslą. Tai aktualiausia turėtų būti turintiems 20-40 procentų darbingumo lygį arba vidutinį neįgalumo lygį. Šios paramos lėšos gali būti naudojamos įsigyti įrangą, darbo priemones, mokymui bei patalpų remontui (bet ne daugiau kaip 50 procentų subsidijos dydžio).
Norintiems įsisteigti sau darbo vietą Teritorinei darbo biržai tereikia pateikti paraišką savarankiškam užimtumui remti ir verslo vystymo planą. Pažymų iš valstybės įstaigų apie įmonės registravimą, nepriemokas valstybės ir savivaldybių biudžetams, atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu ir kt. dokumentus patikrins pati Darbo birža. Teritorinei darbo biržai priimti sprendimą ir sudaryti Savarankiško užimtumo sutartį su pareiškėju pakanka tik 15 darbo dienų. Pasirašius minėtą sutartį, pareiškėjui pervedama 50 proc. nuo visos subsidijos dydžio lėšų suma. Likusi dalis - per 20 darbo dienų, pasirašius darbo vietos įsteigimo aktą.
Svarbu žinoti, kad įsisteigusiam darbo vietą neįgaliąjam būtina ją išlaikyti ne mažiau kaip 3 metus.

Informacija paimta: http://www.ndt.lt/

Naujas neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašas

drusiag — Sun, 14 Jan 2007 15:06:00 +0000

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-12-19 įsakymu Nr. A1-338 patvirtintas Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašas (skelbta: Valstybės žinios, 2006 12 23, Nr. 140-5368).
Vadovaujantis minėtu tvarkos aprašu asmenys, turintys fizinę, klausos bei regos negalią, bus aprūpinami techninės pagalbos priemonėmis. Taip pat bus kompensuojamos atskirų techninės pagalbos priemonių (aktyvaus tipo vežimėlio, skuterio ir FM sistemos) įsigijimo išlaidos asmenims, atitinkantiems tvarkos apraše nustatytus reikalavimus.

Informacija paimta: http://www.ndt.lt/

Aukštasis mokslas visiems - socialinė partnerystė nacionaliniams pokyčiams

drusiag — Thu, 11 Jan 2007 18:31:58 +0000

Šiais metais aktyvus valdžios, aukštųjų mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų dialogas, siekiant visapusiškai prieinamo aukštojo mokslo Lietuvoje, bus realizuojamas naujomis iniciatyvomis. Tai patvirtinta sausio 9 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) vykusiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir atsakingų švietimo pareigūnų susitikime.

Susitikime aptartas LSS ir partnerių inicijuotos nacionalinės programos “Aukštasis mokslas visiems” įgyvendinimas, numatytos konkrečios priemonės ir įsipareigojimai, reikalingi programoje įtvirtintiems tikslams pasiekti.

“Socialiai atsakingos, lygybės ir atvirumo principais grįstos šalies aukštojo mokslo sistemos formavimas - visuomet buvo svarbus iššūkis valstybei. Šiandien žengti žingsniai, kad prieinamas aukštasis mokslas iš gražių žodžių politikų lūpose jau artimiausiu metu virstų realybe. Gal pagaliau subręsta taip lauktiems pokyčiams?”, - po susitikimo retoriškai klausė LSS socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė.

Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo parengti ir Vyriausybei pateikti reikalingas įstatymų pataisas. Planuojama naikinti LR Specialiojo ugdymo įstatymą, aktualias šio įstatymo nuostatas perkeliant į LR Švietimo, Aukštojo mokslo bei Mokslo ir studijų įstatymus. Atitinkamų įstatymų pataisas, suderintas su socialiniais partneriais, ministerija planuoja parengti iki ketvirto šių metų ketvirčio.

Dalį programos “Aukštasis mokslas visiems” nuostatų nuspręsta įgyvendinti įvairiais projektais, pasitelkiant Europos sąjungos Struktūrinių fondų paramą. Šiuo būdu planuojama sudaryti sąlygas aukštųjų mokyklų fizinei aplinkai pritaikyti, specialius studentų poreikius atitinkančiam studijų procesui organizuoti, informacijos sklaidos apie studijų galimybes procesui gerinti. Pirmuosius projektus žadama parengti jau šių metų vasario mėnesiui.

Susitikime prie apskritojo stalo dalyvavo ŠMM studijų departamento direktorė Gitana Jurgelaitienė, Universitetinių studijų skyriaus vedėja Daina Lukošiūnienė ir specialistė Audronė Opulskytė, Specialiojo ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Teresa Aidukienė, Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Liutauras Kazlavickas bei socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė. Susitikimą moderavo ŠMM Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys.

Primename, kad praeitų metų gruodį LSS drauge su organizacijomis partnerėmis dėl sudėtingos žmonių su negalia situacijos šalies aukštajame moksle kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę R. Žakaitienę. Tuomet ministrei pristatytas nacionalinės programos “Aukštasis mokslas visiems” įgyvendinimo plano projektas, siūlyta sudaryti socialinio dialogo grupę programoje įvardintoms problemoms spręsti.
paimta: http://www.lss.lt/?id=69&ids=1554

Naujaisiais žadama aktyviau siekti aukštojo mokslo prieinamumo žmonėms su negalia

drusiag — Wed, 03 Jan 2007 20:12:37 +0000

Naujaisiais Metais valdžios institucijos žada skirti daugiau dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui žmonėms su negalia užtikrinti. Apie veiksmus, kurių planuojama imtis, gerinant aukštojo mokslo prieinamumą žmonėms su negalia, Lietuvos studentų sąjungą (LSS) informavo LR Švietimo ir mokslo ministerija.

Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigoja siekti studentų, atsakingų valdžios institucijų bei aukštųjų mokyklų dialogo. Aukštąsias mokyklas žadama supažindinti su siūlymais jose įdiegti lygių galimybių koordinatoriaus pareigybę, kurti žmonių su negalia interesų atstovavimo struktūrą, formuoti žmonių su negalia ir aukštųjų mokyklų interesų grupių nacionalinę koordinacinę tarybą.

Ministerija atsižvelgs į LSS ir kitų atsakingų institucijų siūlymus, rekomendacijas keisti žmonių su negalia situaciją ir atitinkamai rengs veiksmų programas, skirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšoms įsisavinti 2007 ” 2013 metų laikotarpiui.

“Taip pat įvertinsime siūlymus rengdami Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006 ” 2010 metų plano įgyvendinimo priemones”, - teigiama LSS adresuotame Švietimo ir mokslo ministerijos rašte.

Primename, kad gruodžio pradžioje dėl sudėtingos žmonių su negalia padėties aukštajame moksle LSS kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę R. Žakaitienę. LSS pristatė kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis parengtus siūlymus kurti žmonėms su negalia prieinamą fizinę ir informacinę aukštojo mokslo aplinką, įdiegti žmonių su negalia specialiųjų poreikių tenkinimo sistemą bei formuoti tinkamą požiūrį į žmones su negalia šalies aukštajame moksle.

Ministrė taip pat supažindinta ir su šiuos siūlymus detalizuojančiu nacionalinės programos “Aukštasis mokslas visiems” įgyvendinimo plano projektu.

Informacija paimta:http://www.lss.lt/?id=69&ids=1489

VU Senate pristatyta nacionalinė programa “Aukštasis mokslas visiems”

drusiag — Fri, 15 Dec 2006 18:49:28 +0000

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė gruodžio 12 d. (antradienį) dalyvavo atvirame Vilniaus universiteto (VU) Senato posėdyje. Posėdžio metu Senatui pristatyta LSS inicijuota nacionalinė programa “Aukštasis mokslas visiems”, siūlyti konkretūs būdai, kaip gerinti studentų su negalia situaciją Vilniaus universitete.

Pranešime “Studentai su negalia Vilniaus universitete” LSS socialinės integracijos koordinatorė akcentavo aktyvios studentų, dėstytojų ir universitetų administracijos partnerystės svarbą sprendžiant studentų su negalia problemas.

,,Kalbėti apie atvirą aukštąją mokyklą, vadinasi, jausti atsakomybę už progresyvų aukštosios mokyklos studijų orientavimą lygioms ir prieinamoms studijoms. Šiame procese svarbus kiekvieno akademinės bendruomenės nario indėlis. Tuščioms kalboms ir pasyviam stebėjimui laiko ir vietos modernioje aukštoje mokykloje likti neturėtų”, - teigė R. Ruolytė.

LSS socialinės integracijos koordinatorė R. Ruolytė taip pat pažymėjo, kad esminis dalykas, sprendžiant žmonių su negalia integracijos problemas - tinkamas požiūris į žmones su negalia.

“Kas, jei turėsime pakankamai pritaikytą universitetų fizinę aplinką, o dėstytojai ir studentai toliau laikysis atstumo nuo studentų su negalia? Vargu, ar baimė šalia matyti kažkuo kitokį žmogų, tolerancijos stoka gali būti visapusės integracijos elementai”, - sakė R. Ruolytė.

Į Senato posėdį susirinkę Senato nariai, kiti VU bendruomenės atstovai pripažino, kad studentų su negalia situacija universitete verta dėmesio. VU rektorius B. Juodka pažadėjo rasti lėšų universiteto fizinei aplinkai studentų su negalia poreikiams pritaikyti, planuojama spręsti ir studentų su negalia reikalų koordinatoriaus etato kūrimo klausimą.

Lietuvos studentų sąjungos iniciatyva susitikimuose su aukštųjų mokyklų vadovybėmis skleisti žmonių su negalia integracijos idėjas - tęstinė. LSS planuoja bendradarbiauti su visomis šalies aukštosiomis mokyklomis.

Informacija paimta: http://www.lss.lt/?id=69&ids=1478

Socialinėms įmonėms - didesnė valstybės parama

drusiag — Fri, 15 Dec 2006 18:47:31 +0000

Siekdama išplėsti neįgaliųjų galimybes integruotis į darbo rinką, Vyriausybė pratarė Socialinių įmonių įstatymo pakeitimams.

Siūloma nustatyti, kad subsidijos bei įvairios kompensacijos socialinėms įmonėms būtų skiriamos įdarbinant ne tik neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis (kaip yra dabar galiojančiame įstatyme), bet ir įdarbinant neįgaliuosius, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 ir iki ne didesnio kaip 55 procentai.

Subsidijas ir kompensacijas socialinėms įmonėms siūloma skirti ir už jose dirbančius pensinio amžiaus neįgaliuosius, kuriems nustatytas didelių arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Tokia parama darbdaviui padėtų išsaugoti darbo vietas pensinio amžiaus neįgaliesiems ir taip ilgiau išlaikyti juos darbo rinkoje.

Projekte taip pat siūloma panaikinti reikalavimą, kad terminuota darbo sutartis su darbuotoju, priklausančiu tikslinei grupei, būtų sudaroma ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Be to, siekiant padidinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų laikino užimtumo galimybę, siūloma nustatyti minimalią terminuotos darbo sutarties trukmę. Sutartis turėtų būti sudaroma ne trumpiau nei 6 mėnesiams. Tiek laiko reikia tokių asmenų profesiniam ir bendrajam darbingumui atkurti.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, juridinis asmuo, kreipdamasis dėl socialinės įmonės statuso suteikimo, turi pateikti veiklos (verslo) planą. Projekte siūloma palengvinti socialinės įmonės statuso suteikimą: juridinis asmuo, veiklos (verslo) planą turėtų pateikti tik tuo atveju, jei jis dar nevykdė jokios ūkinės veiklos arba neturėjo reikiamo tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičiaus.
Papildomą informaciją teikia Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė Kristina Ščerbickaitė, tel.: 2668146

Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Jurgita Kažukauskaitė

Informacija paimta: http://www.socmin.lt/index.php?-1815755159

Studentų su negalia studijoms - lygios teisės ir galimybės

drusiag — Sun, 10 Dec 2006 16:23:04 +0000

Gruodžio 7 d. (Ketvirtadienį) Lietuvos studentų sąjungos (LSS) socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė dalyvavo nacionalinėje konferencijoje “Neįgaliųjų socializacija ir visuomenės pilietinių vertybių sklaida”. LR Prezidento rūmuose vykusioje konferencijoje R. Ruolytė skaitė pranešimą tema “Neįgalieji aukštajame moksle: visuomenės atvirumo matlankis”.

Pranešime R. Ruolytė akcentavo pilietinę būtinybę šalies aukštojo mokslo sistemoje tinkamai realizuoti demokratinėse valstybėse nediskutuotinus studijų prieinamumo, lygybės ir atvirumo principus.

“Šiandien žmonių su negalia situacija aukštajame moksle netelpa į modernios ir pilietinėmis vertybėmis grįstos visuomenės rėmus. Tokia padėtis turi keistis, o tam būtina vizija: studentai su negalia aukštosiose mokyklose studijuoja lygiomis teisėmis ir galimybėmis”, - teigė R. Ruolytė.

Kalbėdama apie žmonių su negalia problemas siekiant aukštojo mokslo, LSS socialinės integracijos koordinatorė kaip vieną galimų situacijos sprendimo būdų įvardino LSS inicijuotos nacionalinės programos “Aukšasis mokslas visiems” įgyvendinimą.

“Programoje numatytos kryptys, kuriose turėtų būti koncentruojami esminiai pokyčiai siekiant lygių sąlygų žmonių su negalia studijoms. Atliktų tyrimų rezultatai leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad kuo greičiau būtina gerinti fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumą, parengti specialiųjų poreikių tenkinimo sistemą bei ugdyti tinkamą požiūrį į neįgaliuosius”, - pabrėžė R. Ruolytė.

LSS socialinės integracijos koordinatorė aktyvesnių veiksmų imtis kvietė ir šalies aukštųjų mokyklų atstovus. “Kviečiu dar ryžtingiau ir atsakingiau priimti dabarties aukštojo mokslo iššūkius, susijusius su visapusio asmenybės tobulėjimo erdvės formavimu, šalies gerovės kūrimu”, - sakė R. Ruolytė.

Konferencijos metu nuomonėmis apie socialinę integraciją ir pagrindinius jos kaitos rodiklius dalinosi LR Prezidentas, LR Seimo nariai, LR Vyriausybės nariai, ekspertai, savivaldybių merai, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos “Viltis” tarybų nariai, mokslo ir visuomenės atstovai.

Konferenciją Tarptautinei neįgaliųjų žmonių dienai ir Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti organizavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis”.

Informacija paimta: http://www.lss.lt/?id=69&ids=1456